Sakoma, kad tikram draugui nereikia sakyti daug žodžių, kad būtumėme suprasti. Juk lengva mylėti tuos, kurie atsako tuo pačiu. Deja, mūsų meilės dažnai nepelnytai nepatiria mūsų patys ištikimiausi bičiuliai – naminiai gyvūnai. Nuo šiol mes pasižadame visada skirti dalį pelno gyvūnų globos namams „Lesė“!
Liūdna statistika
Žmogaus ir gyvūno draugystė, prasidėjusi prieš tūkstančius metų, buvo visada nuoširdi ir nekelianti ypatingų įsipareigojimų – kiekvienas sugebėjo pasirūpinti savimi. Žmogui nusprendus persikelti į miestą, gyvūnai, kaip tikri ir ištikimi draugai, atėjo kartu. Deja, čia jie savarankiškai išgyventi nesugebėjo, nes nemokėjo prisitaikyti.Kiekvienais metais, anot oficialios įvairių gyvūnų globos namų statistikos, vien Vilniaus mieste sugaunama daugiau nei keli tūkstančiai benamiai gyvūnai. O kur dar šeimininkų atnešami nebereikalingi „šeimos nariai“. Liūdna, kad tik mažiau nei 10 procentų likimo nuskriaustųjų pavyksta surasti naujus namus, kuriuose jie būti laukiami. Didžioji dalis arba miršta, arba tiesiog būna užmigdomi.
Liūdna, kad dar daugiau gyvūnų lieka nepastebėti gatvėse, stengdamiesi neužkliūti žmogui – draugui, su kuriuo sieja, ar bent jau siejo tokia ilga draugystė.
Kodėl mums tai rūpi?
Mes tikime, kad tik dalindamiesi savo sėkme, mes gausime dar daugiau gerumo atgal. Patys auginame naminius gyvūnus, todėl skaudu matyti, kokie žmonės gali būti žiaurūs silpnesniems už save. Daugelis sako, kad augintinis – tai ne tik atsakomybė, bet ir didelės išlaidos, kurias ne visuomet išgali padengti. Mes su tuo nesutinkame – juk patys neišleidžiame žymiai daugiau! Galbūt kažkam atrodo, kad paaukoti keli litai gali sužlugdyti verslą, tačiau galbūt būtent jie išgelbės gyvybę.Tu gali lengvai prisidėti ir padėti!

0 komentarai:
Rašyti komentarą